Vilniui – 700 metų! 10 įdomių istorinių ir kultūrinių faktų apie mūsų mylimą sostinę

2023-ieji mūsų šalies sostinei – ypatingi. Šiemet Vilnius švenčia 700 m. jubiliejų! Šia išskirtine proga AUDIMAS kviečia kartu prisiminti, kodėl taip verta mylėti mūsų šalies sostinę bei sužinoti įdomių istorinių ir kultūrinių faktų, kurių, galbūt, dar negirdėjote apie gimtadienį švenčiantį Vilnių.

1. Vilniaus vardas pirmą kartą paminėtas dar 1323 m.

Seniausias istorijos šaltinis, kuriame buvo pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas, – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. į Vakarų Europą siųstas laiškas. Laiške Gediminas kvietė atvykti į Lietuvą įvairių sričių amatininkus – kalvius, kurpius, račius ir kt. – bei kitus piliečius iš skirtingų Vokietijos miestų: Magdeburgo, Kelno ir kt.

2. Vilniaus vardas kilo nuo Vilnios upės pavadinimo

Pasak lietuvių kalbininkų, Vilniaus vardas yra kildinamas iš Vilnios upės, prie kurios įsikūrusi mūsų šalies sostinė, vardo. Vilnios vardu nuo seno buvo vadinamas kairysis Neries intakas, kuris šiuo metu kartais yra pavadinamas Vilnele. Iš pradžių Lietuvos sostinė buvo vadinama Vilnia, tačiau, dėl įvairių priežasčių, miesto pavadinimą pakeitė kitas variantas – Vilnius.

3. Vilniaus miestas gimė iš kunigaikščio Gedimino sapno

Tikriausiai, daugelis, dar sėdėdami mokyklos suole, esame girdėję apie garsiąją Geležinio Vilko legendą. Ji pasakoja, kad kartą Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar yra įsikūrusi mūsų šalies sostinė. Naktį to meto Lietuvos valdovas susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte, paprašytas Gedimino, žynys Lizdeika išaiškino sapną: geležiniai vilko šarvai reiškė, jog šioje vietoje pastatyta tvirtovė bus tvirta, nepalaužiama, o garsus vilko staugimas rodė, kad garsas apie šią vietą pasklis po visą pasaulį. Vėliau Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas įsakė čia pastatyti pilį ir perkėlė į šią vietą sostinę iš Trakų bei pavadino ją Vilniumi.

4. Gedimino pilį pastatė visai ne Gediminas, o Vytautas

Nors Geležinio Vilko legenda byloja, kad Gedimino pilį pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, iš tikrųjų šio garsaus ir turistų iš viso pasaulio lankomiausio objekto atsiradimo istorija yra kiek kitokia. Pirmiausia buvo pastatyta medinė pilis, kuri 1365–1402 m. labai nukentėjo nuo kryžiuočių puldinėjimų, o 1419 m. sudegė. 1419–1422 m., Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį, kurios liekanos yra išlikusios ligi šiol. Tačiau, iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui, statinys vėliau pavadintas Gedimino pilimi.

Menininkė Aistė Papartytė-Šidlauskienė, viena iš jubiliejinės VILNIUS 700 marškinėlių kolekcijos iliustracijų kūrėjų, labai vertina kultūrinį bei istorinį mūsų šalies sostinės palikimą. Būtent tai ir buvo vienas pagrindinių aspektų, kūrėjai padiktavusių marškinėlių “Gediminas” vizualo idėją. Aistė, kūryboje mėgstanti perteikti ir komiškumo elementus, savo iliustracijoje derino sena - Gedimino pilies bokštas, Gediminaičių stulpai, Šv. Onos bažnyčia – su nauja – bokštas kaip hipsteris, geriantis kavą iš daugkartinio puoduko. 

5. Vilniaus senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

1994 m. Vilniaus istorinis centras, didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis, dėl savo autentiškumo buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Vilnius yra puikus viduramžių miesto, keletą amžių turėjusio didelę įtaką Rytų Europos architektūros ir kultūros raidai, pavyzdys“ ir ,,Vilniaus architektūrinis peizažas ir išsaugota pastatų įvairovė puikiai parodo, kaip per penketą amžių (XIII–XVIII a.) organiškai plėtojosi Vidurio Europos miestas“ – tai du pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO.

6. Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje, menantis gilią istorinę praeitį

Karoliniškėse, ant šlaito prie Neries stūksantis 326,5 m aukščio Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje, taip pat kartu yra įtrauktas ir į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą. Bokšte, 165 m aukštyje, yra įrengta kavinė „Paukščių takas“. Ši bokšto dalis, kurioje yra įrengta kavinė, per maždaug 45 min apsisuka aplink savo ašį. Giedrą, saulėtą dieną per šį laiką galima apžvelgti Vilniaus peizažą tiesiog sėdint prie stalo ir nepajudant iš vietos.

Be aukščiausiojo statinio Lietuvoje titulo, Vilniaus televizijos bokštas taip pat yra tapęs paminklu, menančiu gilią istorinę praeitį bei pažyminčiu, kad 1991 m. sausio 13 d. sovietų kariuomenei priešinosi bei už Lietuvos laisvę šioje vietoje narsiai kovojo tūkstančiai beginklių žmonių.

Vilniuje užaugęs jubiliejinės VILNIUS 700 marškinėlių kolekcijos vizualo ,,Miestas skamba“ kūrėjas Artur Širin-Ettoja džiaugiasi galėdamas laisvai kurti Vilniuje ir sulaukdamas palaikymo iš čia gyvenančių žmonių. Menininko sukurtos kompozicijos centre – Vilniaus televizijos bokštas, o aplink jį – vokiško bauhaus, ispanų kubizmo, taip pat rusų futuristurizmo elementai. Piešinys paliktas atviras, tarsi nebaigtas – tai simbolizuoja Vilniaus laisvę, jaunystę ir atvirumą naujovėms.

7. Vilnius – geografinis Europos centras

Girijos kaime (Vilniaus r.), kuris yra nutolęs nuo mūsų sostinės per 26 km, yra vieta, laikoma Europos geografiniu centru. 1989 m. Europos geografinio centro vietą nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija parėmė projektą ir paženklino geografinio centro vietą.

Europos geografinis centras – tai Lietuvą reprezentuojanti graži 912 ha vietovė, kasmet pritraukianti daugybę turistų įspūdingu kraštovaizdžiu bei išskirtiniu kultūriniu paveldu. Šioje vietoje yra įsikūręs ir informacijos centras, kuriame, norint įamžinti savo apsilankymą Europos centre, galima įsigyti tai liudijantį sertifikatą. Europos geografiniame centre bei jo apylinkėse galima atrasti:

• Europos centrą žymintį akmenį su iškaltomis tiksliomis koordinatėmis;
• Lietuvos Respublikos vadovų sodintus ąžuolus;
• Marmuru grįstą pasaulio šalis žyminčią aikštelę;
• Europos Sąjungai skirtą paminklą;
• Bernotų piliakalnį ir alkakalnį;
• Girijos ežerą.

8. Vilniuje yra net 33 tiltai

Dar vienas įdomesnis faktas, kalbant apie statinius sostinėje Vilniuje, yra tas, jog čia yra net 33 tiltai! 13 iš jų yra didesnių, nutiestų per Nerį, ir 20 mažesnių, besidriekiančių per mažesnes upes – Baltupį, Veržuvą, Vilnią ir kt.

Vienas iš jubiliejinės VILNIUS 700 marškinėlių kolekcijos vizualų kūrėjų Marius Žvirblis savo iliustracijoje ypatingą dėmesį skyrė Baltajam tiltui. Menininkas teigia, kad Baltasis tiltas jam asocijuojasi su jaunyste, nes ši vieta dabar priklauso jaunajai kartai, apsiginklavusiai riedlentėmis ir riedučiais. Jie kaip gauja zuja aplink, tarytum įtvirtindami savo teritoriją ir garsiai rėkdami, kad yra jauni. Būtent jaunystės tematika ir atsispindi Mariaus sukurtoje ,,Vilniaus Šufiti“ marškinėlių iliustracijoje.

9. Vilnius – ,,tautų katilas“

Vilniuje gyvena ne tik mūsų šalies piliečiai, tačiau čia taip pat yra įsikūrę ir kitų tautybių žmonės. Mūsų šalies sostinėje gyvena 521 907 lietuviai, 36 399 baltarusiai, 29 190 ukrainiečių, 20 731 rusas, 2 312 britų, 1 914 kazachstaniečių, 1 390 latvių, 1 086 vokiečių, 917 uzbekistaniečių ir 911 azerbaidžaniečių (remiantis https://vilnius.lt/lt/statistika/ skilties ,,Vilniaus gyventojai“ duomenimis, 2023 m. sausio mėn.).

10. ,,Sostinės dienos“ – didžiausia šventė, vykstanti Vilniuje.

,,Sostinės dienos“ – tai didžiausia Vilniaus miesto šventė, nuo 1993 m. vykstanti kasmet rugsėjo 2–4 dienomis bei pritraukianti daugybę vilniečių bei miesto svečių. Sostinės dienų metu Vingio parke, Katedros ir Rotušės aikštėse bei Gedimino prospekte organizuojami įvairūs renginiai, kurie džiugina visą savaitgalį. Sostinės šventės metu taip pat šurmuliuoja mugė, vyksta įvairių sporto užsiėmimų.

700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga, visus metus galėsime mėgautis išskirtiniais pasirodymais bei renginiais, taip pat užsiimti įvairiomis veiklomis. AUDIMAS komanda džiaugiasi galėdama prisijungti prie Vilniaus gimtadienio šventimo ir kviečia visus šventinę nuotaiką kurti kartu! Šios ypatingos šventės proga pristatome jubiliejinę VILNIUS 700 marškinėlių kolekciją, kuri yra papuošta unikaliais Lietuvos dailininkų ir iliustratorių piešiniais. Visos iliustracijos siejasi su šiltais prisiminimais ar patirtomis emocijomis gyvenant Vilniuje bei esant šio jauno miesto dalimi. Vilniau, mes tave mylime!

Išskirtinę AUDIMAS jubiliejinių marškinėlių kolekciją atrasi ČIA