SVEIKOS GYVENSENOS TRENERIAI MARIUS STANIULIS IR ALANAS DZERANOVAS: SUPRANTI, KAD ESI SAVO ROGĖSE, KAI ŽMONĖS PRAŠYTE PRAŠO, KAD DARYTUM TAI, KĄ DARAI

Kadaise sveikos gyvensenos treneriai Marius Staniulis ir Alanas Dzeranovas išbandė ir metė gausybę sporto būrelių. Dabar jie – gausios laisvo fizinio judėjimo bendruomenės UŽ 7 MARIŲ vedliai, dedantys į tai, ką daro, visą širdį. Bičiuliai siekia ugdyti suvokimą apie savo kūną, skleisti žinią ir rodyti pavyzdį, kad fizinis aktyvumas yra puikus pagrindas susikurti kokybišką gyvenimą.

Trenerius sieja ir tai, kad abu žaidė krepšinį ir iki šiol karts nuo karto išbėga į aikštelę, bet kaip esminius dalykus abu daugybę kartu mini bendruomenę ir savo draugystę.

Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo?

Alanas: Viskas prasidėjo nuo momento, kai įžengėme į salę tiesiog pasportuoti savo malonumui. Tuo metu visiškai nesuvokėme ką ir kokiu tikslu darome, tiesiog norėjome pasportuoti kokiame nors kolektyve.

Marius: Pradžioje tikrai tai darėme tik dėl savęs, asmeniškai, savo asmeninių fizinių poreikių.

Alanas: Taip, iš pradžių tai buvo tik draugiškas susibūrimas. Pilna įvairių galimybių sportuoti, bet mes kažkodėl sugalvojome ateiti į sporto salę, kurioje pasistatėme nedidelį iPad‘ą. Žiūrėjome į jį ir sportavome net neturėdami trenerio – treneris buvo mūsų monitorius. Nuo to viskas ir prasidėjo.

Kada supratote, kad sportas daugiau, nei tik hobis?

Marius: Kai jau reikėjo ne tiesiog sportuoti su visais tais žmonėmis, kuriuos susikvietėme į salę sportuoti drauge, o atsisukti į draugus ir vesti treniruotę. Taip jau atsitiko, kad jų susirinko labai daug ir kažkam tiesiog teko imtis lyderio vaidmens. Tuo momentu viskas tiesiog apsivertė aukštyn kojom.

Alanas: Būtent tas kolektyvas, tas nedidelis ratas žmonių, kurį subūrėme pačioje pradžioje, ir pavirto į bendruomenę. Ta bendruomenė vis didėjo, gausėjo. Praktiškai per pusmetį nuo mūsų pirmos pažinties su pratimais, kuriuos skyrėme sau, ta bendruomenė išaugo iki tokio mąsto, kad į salę jau rinkosi po trisdešimt, keturiasdešimt, o kartais net ir penkiasdešimt žmonių.

Tikriausiai tai, kad tai jau nėra tiktai sportas mums patiems, o jau ir tarsi duoklė ir atsidavimas žmonėms, supratome kuomet reikėjo būti atsakingiems už tuos žmones, vesti jiems treniruotes, turėti konkretų vaidmenį – tuomet tapau treneriu.

Kas motyvavo ir padėjo nepalūžti sunkiomis akimirkomis?

Marius: Kadangi motyvacija netikiu, mane visada į priekį veda smalsumas ir noras, tai visą šį laiką, kai sportuoju, aš labai to noriu, ir labai norėjau, ir turbūt visada norėsiu. Man sunkūs momentai išsisprendžia akimirksniu, kadangi aš tikrai noriu būti treneriu ir būti bendruomenėje.

Alanas: Aš visad turėjau du pagrindinius įkvepėjus neleidusius palūžti. Pirmas - būtent ta bendruomenė, kurią esame subūrę ir atsakomybė prieš žmones. Kai žmonės pradeda patys prašyte prašyti, kad darytum tai, ką darai, supranti, kad esi savo rogėse. Taigi, apibendrintai pasakyčiau, kad savo pašaukimo atradimas man neleido palūžti. Antras įkvėpimo šaltinis - mano šeima.

Mariui gal net nepasijautė mano sunkios akimirkos, o iš tiesų buvo lengva palūžti psichologiškai. Aš nekalbu apie tam tikrus veiklos niuansus, kurie galėjo lengvai sustabdyti kiekvieną akimirką. Esame patyrę spaudimą iš aplinkos neužsiimti šia veikla, nes esame ne sporto profesionalai, o tiesiog entuziastai. Tai leido mums atsirasti ten, kur esame dabar ir džiaugtis kiekvienu savo padarytu sprendimu.

Naujoje Audimo rudens kolekcijoje Marius vilkėjo permaningiems orams skirtą parką su Thermore® Ecodown® HL pašiltinimu, laisvalaikio marškinėlius ir prigludusio silueto tamprius džinsus iš kolekcijos CLEAN MOTION.

Alanas iš naujosios kolekcijos išsirinko prailginto silueto striukę su Thermore® Ecodown® HL pašiltinimu, polo marškinėlius ilgomis rankovėmis ir prigludusio silueto tamprius džinsus iš kolekcijos CLEAN MOTION.