ŠOKĖJA EGLĖ ANDREIKAITĖ: BUVAU TOLI GRAŽU NEPANAŠI Į BALERINĄ

Matuodami kitų sėkmę, dažnai esame linkę laurus atiduoti aplinkybėms – gera genetika, pasiturinti šeima, tėtis treneris... Tai, ką pamirštame įvertinti yra sunkus ir ilgas darbas dėl savo svajonės. Balerina Eglė Andreikaitė sako, kad dar būdama ketverių vaikščiojo ant pirštų galiukų aplink stalą ir kartojo tėvams, kad užaugusi nori būti balerina. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tarsi buvo tam sukurta. Tačiau, kaip pati sako, vaikystėje buvo nedidukė apvalaina mergaitė, toli gražu nepanaši į baleriną. Vis dėl to, noras šokti buvo toks stiprus, kad svajonei išsipildyti niekas negalėjo sutrukdyti.

Dar būdama mažutė, Eglė jau šoko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kolektyve „Polėkis“ bei dirbo su tokiais choreografais kaip Povilas Fokinas ir Jurijus Smoriginas. Sulaukusi septyniolikos ji pasirodė žymiausiose operose bei baletuose „Karmen“, „Figaro vedybos“, „Traviata“, „Aida“ ir daug kitų. Šiandien ją kalbiname apie tai, kas ją atvedė į šokio pasaulį ir nebeleido ištrūkti.

Egle, nuo ko viskas prasidėjo? Kaip pasirinkai būtent baletą?

Kai buvau maža mergaitė, pati pasiprašiau tėvų, kad nuvestų į baletą, sakiau „noriu būti balerina“. Buvau ganėtinai stambi, todėl tėvai pagalvojo, kad fizinis aktyvumas bus tikrai į naudą ir kai buvau penkerių pagaliau nuvedė į baleto būrelį. Tuomet tėvai tikrai negalvojo, kad tai taps tokia didele mano gyvenimo dalimi. Labiausiai mano dėmesį vaikystėje, žinoma, traukė balerinų suknelės, vadinamos „pačkos“. Tai buvo vienas esminių dalykų, dėl ko susižavėjau baletu. Po kurio laiko pradėjau lankyti ir gimnastiką, pramoginius šokius, tačiau vėliau viską mečiau – laiko liko tik baletui.

Tik pradėjus lankyti baleto pamokas, teko susidurti su stereotipu, kad šokėjos nieko nevalgo. Kaip minėjau, buvau apvalesnė, todėl jau tada sulaukdavau komentarų, kad galėčiau valgyti mažiau spurgų. Tačiau tai manęs neatgrasė nuo svajonės. O ir spurgas valgiau toliau, tiesiog su laiku ir fiziniu krūviu tą vaikišką putlumą natūraliai išaugau.

Kada supratai, kad baletas – tai ne tik hobis?

Kad tai ne tik hobis supratau nuo pat pirmos dienos, kai pradėjau lankyti baletą. Visą laiką buvau ypač užsivedusi ir į tai žiūrėjau labai rimtai, man tai buvo įdomiau negu mokykla ar kiti hobiai. Mano noras šokti visada buvo labai didelis, be to, buvau lanksti, turėjau gerą klausą. Visa tai padėjo mokantis pirmųjų šokio žingsnelių. Atėjus paauglystei, tikrai ne kartą buvo momentų kai norėjosi viską mesti, tačiau tėvų palaikymas visada padėjo atsispirti pagundoms.

Šokiai išmokė tikrai griežtos disciplinos, užsispyrimo ir išugdė norą visad siekti tobulumo. Net nekalbu apie gražią laikyseną. Šokiai visada liks man artima veikla. Ateityje matau save besidalinant žiniomis ir su kitais jaunais šokėjais.

Kas motyvavo ir padėjo nepalūžti sunkiomis akimirkomis?

Aš manau, kad bet kokioje veikloje – ar tai būtų sportas, ar mokslai – ateina kažkoks momentas, kai būna sunku ir tikrai nori pasiduoti, tačiau mane visuomet motyvuodavo pats rezultatas. Labai daug pasitenkinimo teikia akimirka, kai po ilgų treniruočių pagaliau pasieki rezultatus, apie kuriuos svajojai, matai kitų žmonių reakcijas. Kartais motyvuodavo ir geri pavyzdžiai – labai įkvepia, kai matai kaip įmanoma šokti ir supranti, kad įdėjus daug darbo gali pasiekti kažką panašaus.

Žinoma, per tiek metų teko atsidurti ne tik sunkiose, bet ir kurioziškose situacijose. Baisiausia būna, kai užlipus ant scenos iš streso sušlubuoja atmintis ir galvoje lieka tik baltas lapas – neatsimeni nei ką šokti, nei kaip. Tačiau svarbiausia, kad visos situacijos galiausiai gerai baigiasi.

Kalbėdama apie sportinės aprangos pasirinkimą Eglė sako, kad pagrindinis dalykas, į kurį atkreipia dėmesį, yra komfortas. Šokėjams labai svarbu ne tik drabužių patogumas, bet ir funkcinės savybės. Nuolat judant norisi, kad drabužiai greitai išgarintų drėgmę ir leistų pilnai susikoncentruoti į atliekamą veiksmą, o ne aprangą. Tačiau jai labai svarbus ir vizualinis aspektas – juk motyvacija sportuoti tikrai padidėja, kai gerai atrodai.

Iš naujos Audimo kolekcijos Eglė išsirinko patogią, judesių nevaržančią aprangą. Balerinos derinį sudaro margintos formuojančios tamprės, medvilninė suknelė švelniu vidumi ir ilga THERMORE parka, apsauganti nuo lietaus, puikiai tinkanti pasivaikščiojimams darganotą rudenį.