KREPŠININKAS MARTYNAS POCIUS: NET KELIS KARTUS VISKĄ PRADĖJAU NUO NULIO

Krepšininko Martyno Pociaus kelias link profesionalaus sportininko karjeros prasidėjo dar vaikystėje kartu su tėčiu vaikštant į krepšinio klubo „Vilniaus Statyba“, kur šis tuo metu žaidė, treniruotes ir bandant atkartoti tėčio atliekamus judesius. Vis dėlto, gyvenimas krepšininkui nepagailėjo ir išbandymų – dėl aistros krepšiniui Martynui teko nuolat grumtis su pačiu savimi, atlaikyti sunkias operacijas ir net po traumų mokytis iš naujo žaisti krepšinį. Tačiau visada padėjo stiprus noras grįžti į krepšinio aikštelę su naujomis jėgomis ir būti dar geresniu, nei buvo iki tol.

Intensyvių treniruočių metu Martynas galėjo įvertinti, kad prie treniruotės sėkmingumo smarkiai prisideda ir pasirinkta apranga. Lengvi, patogūs, greitai drėgmę išgarinantys drabužiai yra svarbi krepšininko kasdienybės dalis tiek sunkiai dirbant aikštelėje, tiek aktyviai leidžiant laiką savo malonumui. Komfortas bei funkcinės drabužių savybės yra be galo svarbios, nes nei treniruočių, nei varžybų metu negali būti minčių apie netinkamą drabužį – reikalingas pilnas susitelkimas į žaidimą.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Užaugau sportininkų šeimoje. Senelis buvo disko metikas, mama – lengvaatletė. Prasidėjo  viskas paprasčiausiai nuo to, kad mažas būdamas žiūrėdavau kaip tėtis žaidžia krepšinį. Jis žaidė klube „Vilniaus Statyba“, o kai aš buvau mažas jie varžėsi LKL. Eidavau į rungtynes žiūrėti kaip žaidžia tėtis. Sirgau už jo komandą ir žinojau, kad noriu būti toks kaip jis - noriu būti krepšininku. Galite nuspėti, kad tėvai ir nuvedė į krepšinio treniruotes. 

Kai man buvo septyneri, pradėjau lankyti Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą. Sekėsi neblogai, nes nuo pat mažens buvau apsuptas krepšinio ir turėjau šiokius tokius pradmenis dar prieš pradėdamas oficialiai treniruotis. Aišku, tokiame amžiuje jokių oficialių rungtynių nebuvo ir momento, kai pagaliau galėsiu save išbandyti, teko laukti ilgą laiką. Buvau vienas perspektyvesnių vaikų savo amžiaus grupėje, bet būdamas penktoje klasėje patyriau nelaimę mokykloje, darbų pamokoje. Netekau vieno piršto bei stipriai susižalojau dar du. Teko viską pradėti nuo nulio.

Įsimintinų momentų ir pergalių mano karjeroje buvo nemažai. Galbūt labiausiai atmintyje įstrigo 2010-jų Pasaulio krepšinio čempionatas ir jame laimėtas bronzos medalis. Jis buvo be galo įsimintinas ir brangus, nes tai buvo mano pirmoji vasara, praleista žaidžiant Lietuvos rinktinėje. Įspūdį dar labiau sustiprino tai, kad šis mūsų pasiekimas buvo daug kam visiškai netikėtas. 

Kada supratai, kad krepšinis tau nėra tik hobis?

Greičiausiai supratau, kad viskas yra kur kas rimčiau, nei vaikystės hobis, kai būdamas maždaug septyniolikos metų išvykau mokytis į JAV. Mokiausi labai gerame universitete, taip pat patekau į Lietuvos jaunučių bei jaunių krepšinio rinktines. Vėliau buvau pakviestas žaisti ir vyrų krepšinio rinktinėje. Iš dabartinės perspektyvos atrodo, kad išvykimas į JAV ir buvo tas ženklas, kad viskas prasidės rimtai.

Kas motyvavo ir padėjo nepalūžti sunkiomis akimirkomis?

Sunkių akimirkų buvo gan nemažai nuo pat vaikystės. Tuomet, kai būdamas penktoje klasėje patyriau sunkią rankos traumą, tėtis visą laiką motyvuodavo ir sakydavo, kad turi dirbti dvigubai daugiau negu visi kiti. Dėl šių tėčio žodžių aš išsiugdžiau tokį mentalitetą, kad reikia uoliai dirbti ir to darbo pasekmė tikrai gali būti geras rezultatas.

Iššūkių karjeros metu taip pat buvo pakankamai. Didžiausi iš jų, vėlgi, buvo traumos. Per visą savo karjerą turėjau atlaikyti septynias operacijas. Ar tai būtų nugara, ar čiurnos, ar keliai - kiekvienas reabilitacijos procesas buvo sunkus bei varginantis. Tačiau visada padėjo noras grįžti į krepšinio aikštelę, noras po traumos būti dar geresniu, nei buvau iki tol. Žinoma, visko nepadariau vienas, padėjo mane supantys žmonės, šeima. 

Martyno pavyzdys padeda suvokti kaip svarbu niekada nenuleisti rankų ir nuolat rūpintis savimi, kad galėtume kuo ilgiau mėgautis mylima veikla.

Iškovoti pasiekimai:

• 116 Eurolygoje sužaistų rungtynių;
• 2010m. – Pasaulio krepšinio čempionate su Lietuvos vyrų rinktine iškovotas bronzos medalis;
• 2010 – BBL čempionas;
• 2011m. – iškovojo BBL čempiono vardą;
• 2011m. – LKL čempionas;
• 2011m. – LKF čempionas;
• 2012m. – žaisdamas Madrido Real komandoje iškovojo Copa del Rey;
• 2012m. – Iškovojo pergalę Supercope de Espana;
• 2013m. – FIBA Eurobasket iškovotas sidabro medalis;
• 2014m. – LKL čempionas;
• 2016m. – LKL čempionas

Tiek treniruotėse, tiek ir kasdieniame gyvenime, Martynui itin svarbus drabužių patogumas, funkcionalumas ir termoreguliacinės savybės, leidžiančios jaustis patogiai tiek šiltesniu oru, tiek vėsesnėmis rudens dienomis. Audimo rudens kolekcijoje Martynas dėvėjo ilgą striukę su THERMORE pašiltinimu.