Tvarumo (angl. k. sustainability) termino kilmės šaknis galima atsekti iki 1987m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitos „Mūsų bendra ateitis“ (angl.k. „Our common future“, kitaip žinomo kaip Brundtland Report). Joje išsakytas tvaraus vystymosi siekis arba harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių.
Tvarumas yra siejamas su žiedine ekonomika arba koncepcija, kuri siūlo atsisakyti įsigalėjusio principo „imk-gamink-išmesk“. Vietoje to, siūlomas naujas požiūris: remontuok, pakartotinai naudok ir perdirbk. Tokiu būdu yra mažinamas ne tik vartojimas, bet ir Žemės resursų naudojimas bei tarša.
Net 15% visos pasaulyje sunaudojamos energijos yra išeikvojama apšvietimui. Visiškai perėjus prie LED naudojimo apšvietimui, galima būtų sutaupyti net iki 90% elektros energijos.
Nepaisant to, kad net 70% viso Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, tik gėlo vandens yra 2,5%. Negana to, iš visų gėlo vandens resursų, žmogui lengvai prieinama yra tik 1%. Turbūt dabar labiau norisi taupyti? Mums irgi.
Karšto vandens čiaupas, iš kurio nulaša vienas lašas per sekundę, gali prisidėti iššvaistant iki maždaug 625 litrų vandens per mėnesį. Tai yra daugiau, nei vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja per dvi savaites.
Vokietija gali pasigirti didžiausiu perdirbamų atliekų kiekiu. Nuo jos nedaug atsilieka Austrija, Pietų Korėja bei Velsas. Tuo tarpu, Lietuvos perdirbimo reitingas – vienas aukščiausių Europoje. Pagal Europos Aplinkos Agentūros duomenis, dar 2016m. šalis pasiekė pakuočių perdirbimo tikslus, kurių tikėtasi pasiekti iki 2030m., o 2017m. šalyje buvo perdirbama 48% komunalinių atliekų.
Savo vartojimo įpročiais galime prisidėti prie aplinkai kuo draugiškesnės visuomenės kūrimo. Pavyzdžiui, ar žinojai, kad vienai džinsų porai pagaminti gali prireikti net iki ~6tūkst. litrų vandens? Prie resursų tausojimo gali prisidėti sąmoningai rinkdamasis džinsus, kuriuos dėvi. Tvariausias pasirinkimas – kuo ilgiau nešioti tuos, kuriuos jau turi, tačiau žinoma, kad anksčiau ar vėliau prisireiks naujų.